„Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ – tai etnografinis pasakojimas apie duoną XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje. Ekspozicija supažindina su visų Lietuvos etnografinių regionų derliaus nuėmimo įrankiais, duonos kepimo ir minkymo indais, prietaisais, duonos raikymo būdais, atskleidžia sėjos ir rugiapjūtės papročius, duonos panaudojimą kalendorinėse ir šeimos šventėse. Pasakojama ir apie primirštus lietuvio sodybos pastatus, kuriuose laikydavo rugių pėdus, grūdus, miltus – klojimą-jaują bei klėtį. Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijose, įrengtose gyvenamuosiuose namuose, lankytojai mato krosnis, duonkubilius, lovius duonai minkyti, ližes, įrankius duonai raikyti, klėtyse – sėtuves, pintines, maišus, klojimuose – dalgius, dalgeles, grėblius. Edukacinė ekspozicija viską parodo vienoje vietoje ir atskleidžia bei paaiškina jų paskirtį. Kuriant ekspoziciją, remtasi etnografine medžiaga, surinkta muziejaus ekspedicijose ir saugoma LLBM archyve, bei etnografine literatūra.

Edukacinė ekspozicija „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ – tai tik technologiniai pagrindai didesniam projektui, kurį ateityje planuojama toliau vystyti.

Edukacinę ekspoziciją galite pamatyti čia: http://llbm.lt/virtualus-turas/

Parodą rengė LLBM darbuotojai: muziejininkės – Janina Samulionytė ir Sigita Žukauskaitė, dailininkai – Neringa Norvaišaitė ir Ruslanas Aranauskas.